Gruodžio 21 d. švenčiame ŽIEMOS SAULĖGRĮŽĄ. Kartais saulėgrįža gali persikelti į gruodžio 22-ąją, kadangi Saulės metų trukmė nesutampa su kalendoriaus laiku. Gruodžio 21–24 dienomis vyrauja trumpiausios dienos ir ilgiausios naktys. Taigi KALĖDOS – tai SAULĖS SUGRĮŽIMO ŠVENTĖ, kurią baltai pradėjo švęsti jau II amžiuje. O Kalėdų rytą mūsų protėviai laukė atbėgančio ELNIO DEVYNIARAGIO, kuris neša šviesą. Pasakojimuose elnias išbėga per Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžta per Kalėdas, nešdamas naujai gimusią saulę raguose, naują laiko ciklą, o kartu ir džiaugsmą, naują gyvenimą. Kalėdų giesmėje apdainuojamas devyniaragis elnias yra ypatingas gyvūnas: jo raguose dega ugnis, kala kalviai nukalantys auksinę taurę, aukso žiedą, auksinį puodelį arba perlo vainiką. Baltų tautosakoje devyniaragis elnias – mėnulis, o devynios jo ragų šakos – devynios paros nuo priešpilnio iki pilnaties.
Mūsų protėvia Kalėdų rytą pradėdavo gana ankstyvais pusryčiais: valgydavo Kūčių likusį maistą. Taip pat ant stalo dėdavo sūrį, medų, obuolius, riešutus, bulvių patiekalus, mėsą ir namuose keptą pyragą. Žmonės tikėjo, jog Kalėdų naktis – šventa. Buvo manoma, kad tą naktį visur pilna antgamtiškų būtybių, kad visur slankioja įvairios dvasios, laumės vestuves kelia, todėl šventą Kalėdų naktį visi stengdavosi praleisti savo namuose.
Kalėdų antrą dieną žmonės eidavo į svečius, linksminosi, vaišindavosi, dainuodavo ir linkėdavo viso ko geriausio. Buvo linkima sveikatos, gero derliaus, daug gyvulių, o šiuos linkėjimus dažnai sakydavo įvairūs persirengėliai. Remiantis pasakojimais, žmonės persirengdavo gyvuliais, užsidėdavo kaukes, vaizduodavo įvairias derliaus dievybes, giedodavo giesmes. Persirengėlius lydėdavo Kalėda, kuris būdavo apsirengęs avikailio kailiniais, prisilipinęs linų barzdą. Pasibeldęs į duris jis sakydavo: „aš – Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalnai, medaus upės, atnešiau laimę, derlių ir kitokį labą. Prašau dureles atidaryti ir į aną kraštą nevaryti“. Manoma, kad Kalėdų senis vaizduodavo sudievintą prosenį ar žynį kalėdotoją, kuris sveikindamas ir giedodamas kalėdines giesmes užkalbinėjo būsimą derlių, berdavo į namus įvairius grūdus kaip palaiminimą. Šis tradicija buvo vadinamas kalėdojimu, kuris prasidėdavo per Kalėdas, o baigdavosi sausio 6 d. Šį paprotį vėliau perėmė bažnyčia.
Foto: "Elnias devyniaragis", sukurtas EtnoDesign.
Atsiliepimai