„KUR VEDA „BALTŲ KELIAS“: TEMINIAI MARŠRUTAI. BALTŲ PAVELDO EKSKURSIJŲ PATIRTIS LIETUVOJE (2018-2020 M.). „VYKINTO KELIAI“
Paskaita skirta pristatyti Lietuvos teritorijoje esančius septynis baltų paveldo teminius maršrutus, kurie buvo sukurti įgyvendinant projektą „Baltų kelias“. Maršrutai veda per istorines kuršių, žemaičių, žiemgalių, sėlių ir lietuvių genčių žemes, kviečia į kelionę pasiimti Simono Daukanto ir Algirdo Juliaus Greimo padavimų, sakmių ir tikėjimų knygas.
2018–2020 m. ekskursijos su „Vykinto keliais“ – tai nauja, įdomi baltų paveldo pažinimo ir sklaidos patirtis.
Lektorius prof. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, baltų šventviečių tyrinėtojas ir žygeivis, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas.
„PAVELDO KOMUNIKACIJA. ŠIUOLAIKINĖ NARATOLOGIJA. PASAKOJIMO (STORRYTELLING) TECHNOLOGIJOS“
Atminties kultūra – tai gyvas ir kūrybingas ryšys su istorija ir paveldu. Aktualizuoti ir modernizuoti praeitį – kaip komunikuoti tai, kas svarbu šiandien, ir kodėl kai kurie nacionaliniai naratyvai išsaugo šventumo statusą, tapdami savasties orientyrais, kaip ir vienos istorijos keliauja laiku, išlaikydamos savąjį patrauklumą, kitos tampa užmarštimi. Išlaikiusi laiko bandymus, šiuolaikinė naratologija tapo mokslu, tiriančiu sudominimo strategijas.
Istorijų pasakojimas (storrytelling) – tai socialinė ir kultūrinė dalijimosi istorijomis kaip patirtimis, žinojimu, išgyvenimais veikla, kartais paįvairinama improvizacija, teatriniais elementais, stilistiniais ekskursais ar netikėtais pagražinimais.
Lektorė doc. dr. Rita Repšienė
Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros docentė.
„BALTŲ KULTŪRA – ČIA IR DABAR: KAIP PATEIKTI, KAIP INTERPRETUOTI, KAIP SUDOMINTI TURISTĄ?“
Paskaitoje buvo pristatyta: asmeninė, žiemgališka, moters iš Žiemių krašto patirtis. Ji yra naudojama rengiant „Baltų kelio“ kultūrinius maršrutus Lietuvoje ir Latvijoje. Tai nauja galimybė sudominti keliautojus, artėjant 2021 m. vasaros turizmo sezonui. Klientas šiandien yra išsilavinęs ir besinaudojantis IT technologijomis, todėl gidai turėtų atsižvelgti į pasikeitusius turistų poreikius ir pasinaudoti naujai sukurtais turizmo produktais. Turime ugdyti savo gebėjimus ir kompetencijas, pateikti mokslo tyrimais paremtas žinias ir jas pritaikyti ekskursijose. Lengviausia pradėti nuo savo rajono ar regiono, kartu plečiant ekskursijų geografiją. Jungti baltiškos kultūros objektus į temines ekskursijas. Išskirtinis dėmesys skiriamas edukacinėms patirtimis ir programoms šeimoms, įvairioms amžiaus ir poreikių grupėms, suteikiant empatijos ir potyrio prasmę. Maršrutai gali būti trumpi, lokalūs, ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienų vakarais ar kitu palankiu laiku. Būtinas ir rekomenduotinas bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis, atsinaujinančiais amatų centrais. Baltų kultūros maršrutai turi būti arba tapti konkurencingais, kintančiais ir efektyviais.
Lektorė Daiva Tankūnaitė
Istorikė, gidė.
„INDOEUROPIEČIAI– AISČIAI– BALTAI. IŠTAKOS, LAIKOTARPIS, PAPLITIMAS, ŠALTINIAI (RAŠYTINIAI, ARCHEOLOGINIAI). BALTŲ GENTYS – FORMAVIMOSI LAIKOTARPIS, IŠTAKOS. PILIAKALNIAI. GYVENSENA“
Baltai – vieni seniausių Europos autochtonų, savo istorijos pradžią galintys sieti su pirmaisiais gyventojais atklydusiais prie Baltijos ledyninio ežero prieš XII tūkstančių metų. Europos kontinentą, o taip pat ir Baltijos pakrančių gyventojus, palietė ne viena imigracijos banga – 4500-2500 m. pr. Kr. indoeuropiečiai, po Kr. – romėnų nutiestas Gintaro prekybinis (o tuo pačiu ir kultūros sklaidos) kelias, tautų kraustymosi periode – klajoklių hunų, avarų, o su jais ir slavų plitimas ir jų gyvenamosios erdvės paieškos. Visi šie procesai darė įtaką baltų gyvensenai, sąlygojo didelių kultūrinių sričių skilimą – genčių formavimąsi. Vėlesni procesai – vokiečių ordino puldinėjimai, vertė gentis konsoliduotis, o tai vedė į stipresnės organizacijos – valstybės – atsiradimą. Visos baltų gentys buvo per žingsnį nuo valstybės sukūrimo, tačiau istorija lėmė, kad tą lemtingą Rubikoną peržengė tik viena jų.
Lektorė prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė
Istorikė, archeologė. Dirbo Lietuvos istorijos institute.1993m. apgynė disertaciją „Pietinių žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V–XII amžiuje“. 1996–2018 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete. 2006 m. suteiktas docento pedagoginis vardas; nuo 2011m. – profesorė. Tyrinėjimų sritys: baltų gentys ir jų laidojimo papročiai, materialinė bei dvasinė baltų genčių kultūra.
„BALTŲ GENČIŲ TRUMPA APŽVALGA: KURŠIAI, ŽEMAIČIAI, ŽIEMGALIAI, SĖLIAI, SKALVIAI, LIETUVIAI, AUKŠTAIČIAI, SŪDUVIAI-JOTVINGIAI, LATGALIAI, PRŪSAI“
Baltai – vieni seniausių Europos autochtonų, savo istorijos pradžią galintys sieti su pirmaisiais gyventojais atklydusiais prie Baltijos ledyninio ežero prieš XII tūkstančių metų.
Lektorė prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė
Istorikė, archeologė. Dirbo Lietuvos istorijos institute.1993m. apgynė disertaciją „Pietinių žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V–XII amžiuje“. 1996–2018 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete. 2006 m. suteiktas docento pedagoginis vardas; nuo 2011m. –profesorė. Tyrinėjimų sritys: baltų gentys ir jų laidojimo papročiai, materialinė bei dvasinė baltų genčių kultūra.
„BALTŲ RELIGIJA IR MITOLOGIJA. DIEVAI IR ŽMONĖS. M. GIMBUTIENĖS, A. J. GREIMO DARBAI“
Paskaitoje pristatomas baltų dievų panteonas ir apžvelgiamos jų pagrindinės mitinės funkcijos ir dievų hierarchijos. Pristatydama M. Gimbutienės baltų mitologijos interpretaciją paskaitininkė aptarė skirtį tarp Senosios Europos deivių ir indoeuropiečių kilmės dievų. A. J. Greimo mitologijos tyrinėjimuose išryškino Lietuvos ankstyvosios valstybės dievų panteoną.
Lektorė dr. Daiva Vaitkevičienė
Baltų mitologijos tyrinėtoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Išleido knygas „Ugnies metaforos“, „Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos“, skirtas baltų mitams ir apeigoms.
„BALTŲ ŠVENTVIEČIŲ PASAULIO DURIS PRAVĖRUS“
Paskaitoje pasakojama apie tūkstantmetę baltų šventviečių tradiciją, kuri perduodama iš kartos į kartą yra itin tvari ir gaji. Daugumai šventviečių būdingas mitinis perėjimo, arba slenksčio tarp dviejų pasaulių, vaizdinys. Kitas pasaulis čia priartėja, iš dalies net sutampa su šventa laikoma vieta – medžiu, akmeniu, kalva ar dauba. Mūsų šventvietėse žmonės randa pilnatvę: išmintį, gyvybę, sveikatą, atgauna kūno jėgas ir sielos ramybę; laimė šventvietėse taip pat reiškiasi kaip pasigėrėjimas ir džiaugsmas.
Lektorius prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, baltų šventviečių tyrinėtojas ir žygeivis, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas.
„SENOVĖS BALTŲ PASAULĖŽIŪROS BRUOŽAI IR SIMBOLIAI“
Paskaitoje pasakojama apie ligšiolinę senovės baltų pasaulėžiūros sampratą ir piešiamas naujausiais tyrinėjimais pagrįstas mitinės pasaulio sąrangos paveikslas, glaustai apibūdinamos pagrindinių elementų reikšmės. Iš čia taip pat kyla archeologinių, etnologinių, kalbinių, tautosakinių, istorinių šaltinių liudijami ir šiandien gyvi, visuomenei gerai pažįstami, baltiški simboliai.
Lektorius prof. dr. Vykintas Vaitkevičius
Archeologas, baltų šventviečių tyrinėtojas ir žygeivis, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas.
„NEMATERIALUS KULTŪROS PAVELDAS TURIZMO MARŠRUTUOSE. KAIP IŠ FRAGMENTŲ KURIAMAS VIENAS PASAKOJIMAS. RENGINIŲ PROGRAMOS KŪRIMO PATIRTIS“
Tradicijos, kurias išsaugojome ir branginame, kaip savo tapatybės dalį, gula į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šiandien sąvade jų jau yra 39. Kaip jos panaudotinos turizmo maršrutams sudaryti? Kvieskime į kelionę – kaip į patirtį. Tokiu – tematiškai vieningu ir kūrybiškai įtraukiu – principu konstruojamo turistinio maršruto pavyzdžiu gali tapti meno renginiai.
Lektorė Vida Šatkauskienė
Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms. Muzikologė.
„PROISTORINIŲ LAIKŲ BALTŲ MAISTAS IR ŠIANDIENOS TURISTAS“
Paskaitoje pristatomas Lietuvos gastronominės tradicijos formavimas, įvairių produktų, gaminių, patiekalų, maisto gaminimo technologijų atsiradimas ir raida dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Kalbama apie senuosius ingredientus, patiekalų receptus ir jų rekonstravimo bei pritaikymo turizmui galimybes.
Lektorius prof. dr. Rimvydas Laužikas
Archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius.
„BALTŲ ŽEMIŲ KRAŠTOVAIZDIS IR GAMTOS VERTYBĖS. SUVOKIMAS ŠIANDIEN IR SENOVĖJE“
Keliaujant po baltų pasaulį mus supa kraštovaizdis – viską apimantis, nuolat kintantis, atspindintis gamtos ir žmogaus dermę. Jame stebime laiko ženklus, išskirtines vertybes, gamtos įdomybes, žmonių pasaulėjautą. Kiekvienam gidui pravartu suvokti kraštovaizdžio sąrangą, jame slypinčius gamtos sandus, kaip jie susipina su žmonių kūrinija skirtinguose vietovaizdžiuose, kokios protėvių žinios čia užslėptos. Mokykimės prakalbinti ir suprasti akmenį, kalną, upę, ežerą, medį, paukštį, žvėrį, kaip tai darė baltai.
Lektorius Darius Ramančionis
Geografijos-biologijos mokytojas, gamtos mokslų magistras, gidas, kraštotyrininkas, keliautojas, gamtos ir baltų kultūros paveldo puoselėtojas, Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos kraštotvarkininkas, parko lankytojų centro ekspozicijos „Kraštovaizdžio įvairovė“ kūrėjas.
„AUGALAI BALTŲ KULTŪROJE“
Bendros žinios apie augalus: sąvokos, klasifikacija.
Lietuvos augalija poledynmetyje. Krašto žaliojo rūbo raida. Reliktiniai, adventyviniai augalai, antropogeninė augalija.
Žmogaus santykis su augalais. Pasaulio gyvybės medžio simbolika baltiškoje kultūroje. Biblijiniai augalai.
Kaip augalai keliavo į tradicinius darželius? Augalai kasdieniniame gyvenime: maistiniai, vaistiniai, techniniai, kvapieji, dažiniai, dekoratyvieji augalai.
Lektorė dr. Rimanta Vainorienė.
Botanikė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslo darbuotoja.
„LATVIO IR LIETUVIO ĮVAIZDIS IR JO ISTORINĖ RAIDA“
Lietuvos ir Latvijos istorijos pagrindiniai skirtumai. Lietuvių ir latvių įvaizdis XIII-XIV a. kronikose. Lietuviai ir Lietuva latvių liaudies dainose. XIX a. kultūriniai skirtumai abiejų tautų anekdotuose, patarlėse ir pan.; etnonimo leitis konotacijos kaita. Dabartinis lietuvių ir latvių požiūris vienų į kitus.
Lektorius prof. dr. Alvydas Butkus
Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas" pirmininkas.
„BALTŲ AMATAI (JUVELYRIKA, TEKSTILĖ, ODININKYSTĖ) IR GYVOSIOS ARCHEOLOGIJOS FESTIVALIŲ TRAUKA“
Paskaitos metu buvo apžvelgta baltų amatininkystės istorija, aptartos tekstilės, juvelyrikos, odininkystės technologijos, pristatytos pagrindinės šių medžiagų archeologinių radinių grupės ir jų vieta senovės baltų gyventoje aplinkoje ir dėvėsenoje, nagrinėjama radinių formų ir raštų simbolika. Buvo aptarta senovės amatų, o tuo pačiu ir baltų aprangos rekonstrukcijos problematika ir galimybės bei jų pristatymas gyvosios archeologijos festivaliuose.
Lektorė dr. Daiva Steponavičienė
VšĮ „Vita Antiqua“ direktorė, Lietuvos archeologijos draugijos narė, eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narė, Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos narė.
„BALTŲ MUZIKINIS PAVELDAS IR JO RAIŠKA ŠIANDIENOS KULTŪROJE. SUTARTINĖS: BALTŲ AR PRABALTŲ PALIKIMAS?“
Kiekvienas Lietuvos kraštas iki šių dienų išsaugojo savitą pasaulėgirdą. Jotvingių ir sūduvių genčių palikimą mena senosios dzūkų kalendorinės, rugiapjūtės dainos, mįslingi suvalkiečių oliavimai. Sudėtingiau apibrėžti, kokių genčių pėdsakai sumišę Žemaitijoje, Aukštaitijoje. Aukštaičių sutartinės sietinos su sėlių kultūra, jų liekanų esama ir Latvijos Sėlijoje. Kai kurie sutartinių bruožai aptinkami ir Balkanuose, tad galima dar senesnė jų kilmė. Tikėta, kad sutartines kadaise giedojusios laumės ar raganos.
Lektorė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė
Etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, sutartinių tyrinėtoja, populiarintoja, giedotoja, grupės „Trys keturiose“ vadovė. Mokslo monografijų, straipsnių autorė, CD, DVD sudarytoja. Folkloro ekspedicijų dalyvė, lektorė, tradicinio dainavimo mokytoja.
„DANGUS IR LIAUDIŠKASIS PASAULĖVAIZDIS“
Dangus kaip dangtis dengia Žemę, o žmogus stengėsi suvokti – kas gi tai yra? Vieniems tai buvo kietas permatomas, kitiems – akmeninis skliautas, už kurio prasideda anapusinis pasaulis. Stebėdami aplinką, žmonės aptiko, jog metų laikai, gyvūnų ir augalų ciklai atsikartoja. Taip pat ir danguje – nuolat kažkas vyksta, o tam irgi reikėjo tinkamų paaiškinimų. Taip kaupėsi ir formavosi supratimas apie pasaulio sandarą, jo vyksmus ir sąsajas. Paskaitoje apžvelgiame liaudiškojo pasaulėvaizdžio erdvės ir turinio sąsajas.
Lektorius Saulius Lovčikas
Astronomas, VU TFAI Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas.