Maršrutas: Viniai – Bikstai – Zebrenė – Dobelė – Jelgava – Cena – Tėrvetė – Vilcė – Mežotnė – Bauskė – Barbelė
Nuo senųjų laikų Žiemgala siejama su turtingumu, didybe, jos valdytojais ir užgrūdintu žiengalių tautos charakteriu. Duobės (Incėnų) piliakalnis buvo žiemgalių žemės Duobės centras. Kad įsitikintumėte, kaip iš tolo buvo galima pastebėti besiartinančius užpuolikus, reikia užkopti ant piliakalnio – nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į apylinkes!
Senųjų žiemgalių gyvenimą labai svarbią vietą užėmė su religija susijusios šventos vietos. Gamtos ir aktyvaus poilsio mylėtojai tikrai turi aplankyti didžiausią Žiemgalos Zebraus ežerą ir Ezerlūkių piliakalnį.
Pasakojimus apie senųjų valdovų didybę saugo Duobelės piliakalnis, tai vienas iš piliakalnių, kuris XIII a. pabaigoje ilgiausiai atsilaikė kovose su užpuolikais. Ant senojo piliakalnio yra pastatyta Livonijos ordino pilis, kurią dabar galima apžiūrėti.
Užsukus į G. Eliaso Jelgavos Istorijos ir meno muziejų, galima susidaryti bendrą nuomonę apie Žiemgalos istoriją ir pačius žiemgalius.
Sekant žiemgalių valdovų pėdomis, reikia aplankyti garsų ir dažnai istoriniuose šaltiniuose minimą žiemgalių galios ir kultūros centrą – Tėrvetės piliakalnį. Netoli nuo jo stovi pagal senosios pilies pavyzdį pastatyta Tėrvetės XII a. medinė pilis, kurioje surinktos žinios apie valdovų gyvenimą, žiemgalių papuošalus ir šarvus. Į Mežotnės piliakalnio archeologinį kompleksą įeina vienas didžiausių ir gražiausių žiemgalių piliakalnių, kurio papėdėje matoma senojo uosto vieta.
Liudijimus apie Bauskės apylinkes, žiemgalius ir viduramžių pilies gyventojų buitį rasite Bauskės pilyje, kuris 15 šimtmetyje buvo Livonijos ordino didybės žiemgalių žemėse simbolis.
Maršrute aplankysite Sparnų piliakalnį, Švėtės ežerą ir Elko kalną, Duobelės kraštotyros muziejų ir Amatų rūmus, kaimo sodybą „Caunītes”, Silakalnis (Aukštasis kalnas), Bauskės muziejų ir Barbelės šaltinį.
Atsiliepimai