Žagarės ozas – tai paskutinio praslinkusio ledynmečio palikimas, suformuotas ilgas ir siauras kalvagūbris iš smėlio ir žvyro, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Tai vienas ilgiausių Lietuvos ozų, o kartu ir vienas įspūdingiausių, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Žagarės regioniniame parke esančiame Žagarės ozo 3,6 km pažintiniame take galima pasigrožėti nuostabia gamta (saugoma Europos sąjungos mastu NATURA 2000 teritorija), stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius, pastovyklauti. Jame įrengtos pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetai, persirengimo kabinos ir kt.
Viena iš Žagarės ozo tako pažintinių stotelių – Žagarės II piliakalnis, vietos žmonių vadinamas Žvelgaičio kalnu, Aukštadvariu, Plikuoju Kalnu. Datuojamas XIII-XIV a. 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. manoma, kad piliakalnis greičiausiai yra XVI-XVIII a. dvarvietė, įrengta XIII a. neįtvirtintos gyvenvietės vietoje. Piliakalnis yra Švėtės kairiajame krante esančios ilgos kalvos aukščiausioje dalyje, 700 m nutolęs nuo pirmojo piliakalnio. Aikštelė trapecijos formos, pailga, kraštus juosia 1 m aukščio ir 10 m pločio pylimas, yra terasa. Tyrinėjimų metu Aptikta XVI-XVIII a. dvaro pastato vieta, sudegusio XIII a. medinio pastato liekanos, XIIIXVII a. radinių: žalvarinės pasaginės segės, geležiniai kaltelis, ietigalis, sagtis, lygios ir žiestos keramikos, koklių, XVII a. Rygos moneta.
vietos žmonių padavimų, ant piliakalnio stovėjo legendinio XIII a. lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio pilis. Istorijos šaltiniai byloja, kad čia gyvenę žiemgaliai už svetimų žemių puldinėjimą, lietuvių kunigaikštį Žvelgaitį nukirsdinę... Archeologų duomenimis, šioje vietoje XIII–XV a. galėjo būti Rygos arkivyskupo, o vėliau Livonijos ordino medinė pilis. XVI–XVIII a. piliakalnyje buvo įsikūrusi Senosios Žagarės dvaro sodyba, priklausiusi Syrevičiams ir Umiastauskiams.
Atsiliepimai