12 m aukščio Vilcės piliakalnis, kuriame gyveno senovės žiemgaliai viduriniajame ir vėlyvajame geležies amžiuje, yra Vilcės ir Rukūzės upių santakoje. Piliakalnio aikštelė nėra didelė – tik 10 x 5 m, kur didžiausia dalis buvo nuskalauta Vilcės ir ji nugriuvo. Nuo piliakalnio į pietus už įtvirtinimų yra didesnis išlygintas laukas, kuriame, manomai, stovėjo priešpilis. 1959 m. ir 1966 m. piliakalnį tyrinėjo E. Mugurėvičius ir M. Atgazis. Jie rado kultūrinį sluoksnį ir keletą senovinių daiktų, taip buvo pateikti įrodymai, kad ši senovinė vieta yra tikras piliakalnis. Nuo Vilcės dvaro pėsčiųjų taku galima nueiti iki piliakalnio, o nuo jo viršūnės atsiveria vaizdas į Rukūzės slėnį ir smiltainio atodangas. Šalia piliakalnio yra Zuikių pieva ir Vilcės griova – viena iš mėgstamiausių legendinio plėšiko Kaupeno darbavimosi vietų.
Atsiliepimai