UORMANKALNAS

Saukos ežero apylinkėse stovi 167 metrų aukščio Uormaņkalnas arba Ūrmanių kalnas – Sėlos kalvagūbrio aukščiausia viršūnė, nuo kurios atsiveria graži panorama. Įvairūs padavimai ir pasakojimai liudija, kad Uormankalnas senovėje galėjęs būti šventu kalnu arba įtvirtinta vieta. Kalnas nėra archeologiškai tyrinėtas ir iki šiol nėra nustatyta, kokią funkciją jis atliko priešistoriniais laikais, kai čia gyveno sėliai. Sprendžiant iš senųjų pasakojimų bei padavimų, galimai kalnas tarnavęs kaip sena sėlių kulto vieta – šventasis kalnas. Kalno viršūnė ir statūs šlaitai daugiausia atviri, todėl nuo jo atsiveria vaizdas į Saukos gamtos parko bei Saukos ežero erdves. Ant Uormankalno įrengta poilsiavietė, o ant netoli esančio Buoryšų kalno – apžvalgos bokštas, dažniausiai vadinamas Uormankalno apžvalgos bokštu. Kalnas galėjo būti senųjų sėlių susibūrimo vieta. Ten visada stovėję sargybiniai, kurie akylai stebėjo apylinkes ir apie artėjančius užpuolikus pranešdavo, uždegdami laužą. Uormankalną galėjo matyti plačiose apylinkėse ir pavojų skelbiantys dūmai ar kiti signalai nuo jo laiku pranešdavę apie artėjančius užpuolikus. Šauklys – dažniausiai trimitininkas – stovėjęs ant Uormankalno, nuo kurio galėjo apžvelgti plačias apylinkes. Iš čia ir kilęs pavadinimas Sauka, reiškiantis – sušaukti, sukviesti žmones, kad praneštų tiek linksmas, tiek liūdnas žinias, kad informuotų bei įspėtų.