Archeologai nustatė, jog Raktės, arba Raktuvės, piliakalnis datuotinas dviem laikotarpiais. Pirmuoju (iš ankstyvųjų radinių – kaulinio smeigtuko ruošinio ir brūkšniuotosios keramikos) žmonių čia gyventa jau vėlyvojo žalvario amžiaus ir ankstyvojo akmens amžiaus laikotarpiu (1000 – 1 m. pr. Kr.). Tuomet piliakalnyje buvo įsikūrusi gyvulių augintojų gyvenvietė. Antruoju (žiesta keramika, akmeninė liejimo plokštelė) – X a., 1000 – 1289 m. po Kr. Šiuo laikotarpiu čia gyveno žiemgaliai. Tuomet piliakalnyje ir buvo pastatyta pilis. Be gynybinės paskirties, klestėjo amatai ir kiti verslai. Istoriniuose šaltiniuose piliakalnis su pilimi pirmą kartą paminėtas 1198 m. ir vadintas Racken arba Rackette vardu. Nuo tada skaičiuojama ir Žagarės įkūrimo data.
Piliakalnis yra Žagarės miestelio vakariniame pakraštyje, Švėtės upelio dešiniajame krante. Piliakalnis yra apie 95 m ilgio ir 43 m pločio, aikštelė keturkampė, pailga, šlaitų aukštis 6-7 m. Piliakalnis labai suardytas nuo XIX a. vidurio jame laidojant mirusius, aikštelės centre pastačius medinę koplyčią.
Rasta įvairių archeologinių radinių, įspūdingiausi akmeninė alavinių papuošalų liejimo formelė (viena iš 11 vietų Lietuvoje), kurios lygiojoje pusėje iškalinėtas rozetės formos įdubimas ir griovelis metalui nutekėti. Kitas retas radinys – kaulinė plokštelė su įbrėžtais apskritimais, įmuštomis duobutėmis. Nežinoma, kad dar kur būtų surasta tokių plokštelių!!! Vienintelė žinoma radavietė yra ir kaulinio smeigtuko plokščia galvute tordiruotu lankeliu. Nuostabiausias protėvių palikimas – trijų tipų keramika: lipdyta brūkšniuotoji, lipdyta lygiu paviršiumi ir žiesta (brūkšniuotoji keramika baltų kraštuose atsirado II tūkst. pr. Kr; lipdyta lygiu paviršiumi – senojo geležies amžiaus ir vidurinio geležies amžiaus; žiestosios keramikos šukės su stambiomis priemaišomis datuojamos X-XIII a.).
Atsiliepimai