PUORMALIŲ SUDRABKALNAS

Puormalių Sudrabkalnas yra sėlių gyvenamoje teritorijoje – Dauguvos kairiajame krante. Jis puikiai įsilieja į aplinkinį gamtovaizdį ir laikomas vienu iš geležies amžiaus sėlių piliakalnių. Sudrabkalnas yra pavienis, užapvalinto kūgio formos ir labai stačiais šlaitais. Piliakalnio forma yra būdinga sėlių gyvenamoms teritorijoms. Virš apylinkių piliakalnis iškyla 22–26 metrus. Piliakalnio aikštelės dydis 45–50 metrų, aikštelės vidurinėje dalyje yra nedidelis, maždaug trijų metrų pylimas, ir jis neturi jokių matomų dirbtinai padarytų įtvirtinimų. Archeologiniai kasinėjimai čia nėra vykdyti, tačiau ant piliakalnio bei jo šlaituose nustatytas kultūrinis sluoksnis, liudijantis, kad čia gyventa seniai. Netoli piliakalnio rasti ir akmeniniai kirviai, ir geležiniai ietigaliai, piliakalnio šiaurinėje papėdėje rastas geležinis siauraašmenis kirvis. Šalia piliakalnio buvęs maždaug dviejų hektarų ploto senovės miestas, jame kultūrinio sluoksnio storis siekė 0,6 metro. Piliakalnio bei senovės miesto teritorijoje rasta keramika liudija, kad piliakalnis buvo gyvenamas ilgą laiką, tikėtina, jau nuo I tūkst. pr. Kr. iki vėlyvojo geležies amžiaus. Piliakalnį pirmasis registravo Karlas fon Liovisas of Menaras (vok. Karl von Löwis of Menar) 1922 metais, o 1926 metais savo Žiemgalos piliakalnių žvalgomosios ekspedicijos metu ištyrė ir išmatavo Ernestas Brastinis (Ernests Brastiņš). Netoli piliakalnio yra kelios pavienės apvalios kalvelės, galimai kulto vietos.