PAKALNIŲ PILIAKALNIS

Didingas ir vaizdingas piliakalnis (nuo jo aikštelės regėti net aštuonios apylinkių bažnyčios) pasakojimą apie laimę baltų kultūroje išplečia asmens kovos ir pasiaukojimo visos tautos gerovės ir laimės vardan motyvu. Būtent tokios buvo Lietuvos partizanų vertybės ir nuostatos, perimtos iš 1918–1920 m. Lietuvos savanorių – Nepriklausomybės kovų dalyvių ir tam tikra dalimi iš 1863–1864 m. sukilimo amžininkų. Vidinksto ežero pietvakariniame krant stūksantis piliakalnis, dar vadinamas Švedų baterija, datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – II tūkst. pr. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 48x41 m dydžio. Aikštelėje yra iki 35 cm storio kultūrinis sluoksnis, sudarytas iš tamsios žemės, su stulpavietėmis, židinių liekanomis ir su archeologiniais radiniais. Joje 1918 m. pastatytas kryžius (atstatytas 1989 m. ir 1998 m.), yra 4 partizanų kapai. Piliakalnio šlaitai statūs, 25 m aukščio, juose išlikusi apsauginių griovių ir pylimų sistema. Piliakalnio papėdėje buvusi senovės gyvenvietė. Išlikęs pasakojimas, jog piliakalnį laumės prijuostėmis supylusios. Kiti pasakoja, kad piliakalnį žmonės geležinėm kepurėm supylė, kad piliakalnyje yra kažkas – bažnyčia ar pilis užpilta ir kad per Velykas kalnas atsiverdavo, o aplink jį vaikščiodavo žmonės, matydavosi, jog ant piliakalnio ir laukuose degdavo auksas... Šalia Pakalnių piliakalnio yra apvalus Laumės kvartukėliu vadinamas kalniukas. Sakmė pasakoja, kad laumės prijuostėmis pylusios piliakalnį, gaidžiams užgiedojus, turėjo išpilti šioje vietoje savo nešulius... Laumės kvartukėlis, kaip kultūros vertybė, saugomas valstybės, Pakalnių piliakalniui suteiktas paminko statusas.