NARKŪNŲ PILIAKALNIS SU LAIMĖS SLĖNIU IR VERSME

Slėnis plyti Narkūnų piliakalnio pietrytinėje papėdėje, Vyžuonos upelio kairiame krante. Šaltinis trykšta apie 10 x 12 m dydžio sufoziniame  54 54 53 25 m 48x41 m 88 Lietuva 89 Sėliai S cirke. Rudo atspalvio, geležies skonio turintis vanduo iš minėto duburio plačiu prataku srūva į Vyžuoną. Kitados ieškantys sveikatos čia aukodavo pinigus, mesdami juos į vandenį. Narkūnų piliakalnis, kurio pašonėje tyvuliuoja sveikatos versmė, remiantis archeologinių tyrimų duomenimis, datuojamas I t-mečio pr. m. e. – XV a. pradžios laikotarpiu. Baltų likimo ir laimės deivė Laima į žmonių pasaulį įžengia būtent per vandenis. Laima pati teka kaip vanduo, likimas vingiuoja kaip upė, šlakstant laimė gali būti pagausinta, vanduo nuprausia nelaimes. Plačiai tikėta, kad Laima dalyvauja pirmą kartą prausiant kūdikį – kuo skaidresnis šis „laimės“ vanduo, tuo žmogus būsiąs laimingesnis. Be to, semiant vandenį iš šulinio ar šaltinio, reikia saugotis ir neatpilti atgal, nes užpilsi Laimai akis ir ims gyvenime nesisekti... Narkūnų Laimės slėnis su Sveikatos versme yra nepaprastas ir tuo požiūriu, jog sudaro opozicinę porą kalnui – piliakalniui. (Baltų mitologijoje kalnai priklauso Dievui, o slėniai – Laimai; ši dievų pora labai dažnai veikia kartu).