MUZIEJUS PO ATVIRU DANGUMI „AUSEKĻU MALŪNAS“

Auseklių malūnas“ (lat. „Ausekļu dzirnavas“) buvo įkurtas kaip tradicinis Latvijos ūkis, kuriame galima susipažinti su darbo įrankių ir technikos kolekcija, protėvių buitimi ir maloniai atsipūsti su šeima. Ilgą istoriją turinti vieta, kur 1896 m. ant Iecavos upės pirmą kartą pradėjo veikti Auseklio vandens malūnas, veikęs iki 1950 m. Ūkiui suteiktas kultūros ženklas „Latvijos paveldas“ už latviškų tradicijų puoselėjimą šiandieniniame turizme. Kiekvieną pavasarį ir rudenį muziejus tradiciškai rengia Sėjos ir Pjūties šventes, demonstruoja senuosius kaimo darbus ir amatus, prie kurių prisijungia ir lankytojai. Žemdirbių kiemo pagrindiniai darbo įrankiai yra arklai, akėčios ir visi arklio pakinktai išdėstyti vienoje vietoje, o latvių moters pasaulis – taip vadinamame močiutės kambaryje. Čia taip pat yra kalvio kalvė – savadarbė darbo vieta su priekalu ir dumplėmis, vežiminė su kūlimo mašinomis ir kitais darbo įrankiais. Vandens malūno pastatas atgavo savo didingą laikyseną ir yra įtrauktas į pastatų ansamblį, taip pat 57 atgimė vėjo malūnas „Lazdu“ (Anno 1926 m.), kuris buvo atvežtas iš Adžūnių, Yslikio valsčiaus. Senovės Žiemgaloje malūnas, kaip pastatas grūdams malti, minimas jau XIII a. šaltiniuose, pavyzdžiui, Eiliuotoje Livonijos kronikoje minimas Tėrvetės piliakalnis ir jo piliakalnio papėdėje, prie Tervetės upės, stovintis malūnas.