MOŠKĖNŲ (LAUKUPĖNŲ) PILIAKALNIS

Moškėnų (Laukupėnų) piliakalnis (Rokiškio r.) datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. Visose piliakalnio pašlaitėse, 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje Laukupės kairiajame krante, aikštelė pailga, apjuosta pylimu, šlaitai statūs iki 30 m aukščio, šlaituose 2 griovių – pylimų žiedai. Papėdės gyvenvietės tyrinėjimų metu rasta daugiau nei 400 įvairiausių istorijos „liudytojų“: molinis verpstukas, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. Legendoje apie Moškėnų kalną pasakojama, kad Sėlių krašte, tarp didžiulių miškų, vandeningo upelio pakrantėje, stačiašlaičiame kalne stovėjusi tvirta ąžuolinė pilis. Jos šeimininkas bajoras Meškėnas buvęs godus, žiaurus tironas. Turėjęs du vaikus: auksakasę, įnoringą Laukupėlę ir romų sūnų Tylutį. Ten, kur šiuo metu Panemunio miestelis, žaliavęs šventasis ąžuolynas, buvę garbinami dievai. Tačiau kraštą pasiekė neramios žinios apie nežinomus raitelius atėjūnus. Su jais  susidėjo Meškėnas, nes buvo pasiruošęs tarnauti ir padėti nugalėti atėjūnams besipriešinančius sėlius. Godus bajoras mainais paprašė vieno – leisti likti vyriausiuoju vyčiu gentyje. Sūnus Tylutis, atvirkščiai, liko sėlių pusėje. Už išdavystę Meškėną prakeikęs senasis krivis, o mylimai dukrai Laukupėlei jis tapęs tapo svetimas ir bjaurus. Negailestingas buvo Perkūno kerštas – smogė žaibų strėlėmis į Meškėno ąžuolinę pilį, ir liepsnos liežuviai nušvietė padangę. Niekas daugiau nematė bajoro Meškėno ir jo dukrelės Laukupėlės. Perkūno kerštas ir ugnis pražudė išdaviką kartu su pilimi ir visais turtais. 2017 m. paskelbus Piliakalnių metais, piliakalnių guru dažnai pavadinamas archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela pristatė piliakalnių „Top 10“. Vienas jų - Moškėnų piliakalnis.