MEDVĖGALIO PILIAKALNIS

Archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Ąžuolų, Sumonų, Alkos, Bevardė kalvos su kūlgrinda. Medvėgalis Žemaitijos kalnų karalius iškilęs virš jūros 234,6 m., tai aukščiausia Žemaitijos vieta. Ypatingai platūs vaizdai atsiveria nuo piliakalnio. Sakoma, jog nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kitų kalvų, tarp jų net už 30 km esanti Šatrija. Pagal rastas gyvenvietės liekanas, piliakalnis datuojamas I tūkst., o istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo 1316 m., kai ją puolė kryžiuočiai. Medvėgalis yra centrinė, žymiausia tvirtovė, gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Čia stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m. Viso žinoma apie 20 Ordino žygių prieš Medvėgalį. Anot padavimo, Medvėgalio vardas atsiradęs po to, kai pilyje apsuptus gynėjus išgelbėjo dvi narsios mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Kai reikėjo nuspręsti, kas praneš kitoms pilims apie Medvėgalio apsiaustį, merginos pasakė „Mudvi galiva“, o paskui išėjo ir pakvietė pagalbą. Pagal šiuos žodžius pilį imta vadinti Medvėgaliu.