Vos tolėliau nei 1 km. nuo Stelmužės ąžuolo, miške slepiasi Lygumų akmuo. Jis iki šių dienų netyrinėtas ir neatkastas, matosi tik 18 m ilgio platus paviršius. Sunku nustatyti, kiek šis akmuo nusileidžia ir ar išvis dydžiu nusileidžia savo broliui Puntukui, nes didžioji jo dalis pasislėpusi žemėje, apaugusi medžiais. Riedulio forma netaisyklinga, kampuota, jis pailgas. Kaip ir daugelis nežinomų dalykų, Lygumų akmuo turi savo slėpinių po padavimų skraiste. Atskuodė Velnias Milžinas į Žemę, surado akmenį ir jau kelsis ant pečių, bet akmuo – nė krust. Ir vienaip, ir kitaip Velnias Milžinas bandė judinti akmenį, bet šis ir iš vietos taip ir nepajudėjo. Sugrįžo Velnias Milžinas į Pragarą ir visą tai papasakojo Velniui Karaliui. Liepė tuomet jį vadas tris dienas, kuo geriausiai maitinti ir prie darbų nevaryti, kad jis sustiprėtų. Po trijų dienų, kai Velnias Milžinas jautėsi esąs trigubai stipresnis negu iki tol, Velnias Karalius vėl išsiuntė jį į Žemę ir liepė akmenį pristatyti iki pirmųjų gaidžių. Velnias Milžinas, bėgdamas į Žemę, suklydo ir pasuko ne į tą pusę. Kai jis atsitokėjo, jau ir brėkšti ėmė. Bijodamas Velnio Karaliaus bausmės, Velnias Milžinas suskubo, griūdamas, grįžo atgal, užsikėlė ant pečių milžinišką Lietuvos laukų riedulį ir ėmė džiaugtis, kad įteiks Karaliui. Jau ir pragaro vartai buvo nebe toli… Tik staiga, kad užgiedos gaidys! Velnias Milžinas išsigandęs paleido akmenį ir nuskuodė į Pragarą. Kai akmuo krito, nuo jo visa Žemė sudrebėjo, o pats akmuo jon susmego. Nuo akmens smūgio atsirado kalvos, kalneliai, daubos. Praeičiai atminti tam rieduliui taip ir liko Lygumų akmens vardas
Atsiliepimai