DURBĖS PILIAKALNIO TAKAS

Takas veda palei Durbės piliakalnį ir Durbės tvenkinį. Ant Durbės piliakalnio galima pamatyti paminklinį akmenį žemaičių pergalei prieš kryžiuočius, kuris buvo atvežtas iš Žemaitijos ir padėtas 750 mūšio metinių proga. Kai 1259 m. žemaičiai sumušė vokiečių pajėgas, sukilo ir žemgaliai. Riaušėms numalšinti Vokiečių ordino magistras Hornhusenas subūrė didelę kariuomenę, kurią sudarė šauktiniai estų, kuršių ir senprūsių žemių sargai bei vokiečių kariniai pulkai. Sužinoję, kad vokiečių pajėgos eina į Lietuvą, žemaičiai pirmiausia įsiveržė į Kuržemę, kur gavo daug karo grobio ir daug belaisvių. Abi kariuomenės susitiko prie Trumpės upės santakos Durbės ežere. Prieš mūšį kuršiai pareikalavo, kad po pergalės jiems būtų grąžintos pagrobtos žemaičių žmonos, vaikai ir pagrobtas turtas. Kai magistras atsisakė įvykdyti šį reikalavimą, kuršiai ir estai nustojo kariauti, o žemaičiai visiškai sumušė vokiečių ordiną. Buvo nukautas ordino magistras, 150 riterių ir daug danų vasalų, kurie buvo pakviesti padėti iš Estijos. Po Durbės mūšio ordinas vėl turėjo užkariauti Kuržemę. Ant Durbės piliakalnio galima pamatyti XIV a. pastatytos Vokiečių ordino pilies griuvėsius. Pilies kiemą juosė aukšta siena, kurios dalis vis dar tebestovi pietinėje pusėje. Piliakalnio viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė. Takas pritaikytas asmenims su neįgaliųjų vežimėliu ir asistentu.