BUBIŲ PILIAKALNIS

Bubių piliakalnis su gyvenviete Bubiuose, Šiaulių r., 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Dubysos upės kairiajame krante, dar vadinamas Pilale. Piliakalnis suvaidino svarbų vaidmenį kovose su kryžiuočiais. XIII amžiuje čia stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemės pilių. Vokiečių kronikose ne kartą minima ant Bubių piliakalnio Dubysos pilis. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė pilis, apjuosta akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rastų siena. Prie sienos vidinės pusės suręsta pakyla pilies gynėjams. Manoma, kad įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų. Dubysos pilis buvo svarbi Šiaurės Lietuvos fortifikacinės sistemos grandis 1236 m. vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis netrukus buvo atstatyta, tačiau per 1358 m. antpuolį vėl sudeginta. 1902-1911 m. Bubių piliakalnį kasinėjo garsus lenkų archeologas Liudvikas Kšivickis. Kasinėjimo metu rasta XI a.– XIV a. daiktų: lanko bei arbaleto strėlių geležinių antgalių, peilių, raktų, verpstelių, apdegusio molio gabalų, suanglėjusių kviečių, miežių, rugių, sorų. 2000 m. piliakalnį žvalgė, o 2008 m. kompleksiškai tyrinėjo Bronius Dakanis, Birutė Salatkienė, Audronė Šapaitė ir kiti archeologai. Rasti strėlių antgaliai, peiliai, ylos, svarstyklių liekanos, keramikos dirbiniai, įvairūs žalvariniai papuošalai, būdingi žiemgaliams. Tai pirmas piliakalnio radinių etnologinis susiejimas. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Aušros muziejus Šiauliuose.