BRADESIŲ ĄŽUOLAS

Kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero augusi šventagirė – didelis ąžuolynas. Šventagirė vadinta Tiltalemiškiu (Tilteliomiškiu). Žmonės prisimena, kad kadaise čia buvęs tiltas. Tiltas laikytas mitologiniu. Jis jungęs Vėlių kalną, Velikuškių piliakalnį su Bradesių piliakalniu. Nuo tilto ir yra kilęs miško pavadinimas. Dabar ąžuolyną mena likę keli ąžuolai, kurių didingiausiai atrodantis – Bradesių ąžuolas, o pastarojo šventumą – baltų tikėjimo atstovų pastatytas aukuras. Bradesių ąžuolas – storiausio Lietuvoje Stelmužės ąžuolo brolis, menantis ilgą ir slėpiningą Lietuvos istoriją. Visas vainikas žaliuojantis, pavasarį gausiai pražystantis, o rudenį žemę gilėmis nusėjantis galiūnas, tikėtina, ilgaamžiškumu varžosi tik su sparčiai nykstančiu Europoje seniausiu Stelmužės ąžuolu. Tikslaus medžio amžiaus nėra žinoma, tik spėjama, kad medis siekia 700 metų amžių. Medis šiuo laiku yra pasiekęs gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Apie ąžuolą sklando legendos ir sekami  pasakojimai. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad šio ąžuolo augimvietė ypatinga: tai byloja galingų medžių – ąžuolų, liepų ir klevų – alėja ir aukuro vieta su išlikusiais pagonybės apeigų akcentais. Į vieną ąžuolą trenkė žaibas, ir dabar jo kamienas tarsi perskrostas užgijusios žaizdos. Žaibas nuplėšė pusę ir kito galingo ąžuolo, bet medis greitai užsigydė žaizdas. Trečiame ąžuole, kamieno šakumoje, tarsi strėlė išaugęs jaunas ąžuoliukas. Bradesių ąžuolas auga privačiame žemės sklype.