Medžius, tarp jų ąžuolus, lietuviai gerbė dėl kelių priežasčių: medis ir jo gyvenimas buvo gretinamas su žmogumi ir jo gyvenimu; medžiai buvę dvasių ir dievų buveinės; dėl medžių gydomųjų savybių; medžiuose gyvenę protėvių vėlės. Tokį ūksmingą, laukinį, natūralų mišką slepia Ąžuolijos draustinio pažintinis gamtos takas. Ąžuolijos botanikos ir zoologijos draustinyje įkurti gamtos takai, kuriuose lankytojai gali susipažinti su pirmykščiu Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio lapuočių miške dunksančiaias ąžuolais galiūnais, pavasariais efemeroidų sužydėjusiu kilimu, rudenį spalvų gausa ir natūralaus upelio gamtos įvairove. Ąžuolijos miško plotas daugiau nei 300 ha. Botaninis-zoologinis draustinis užima 68,2 ha šio miško ploto. Tako, vingiuojančio per draustinį, ilgis – du kilometrai. Eiti juo nelengva: takas neišklotas medinėmis lentelėmis ar kito tipo danga, šlaitai statūs, šaltiniuotas upelis, nuvirtę medžiai, kuriuos reikia perlipti, žemos vandens užlietos vietos (žemapelkės) ir kiti seno miško išbandymai.
+1
Atsiliepimai