AIZKRAUKLĖS PILIAKALNIS

Aizkrauklės piliakalnis yra senas Dauguvos lyvių piliakalnis su senoviniu miestu Dauguvos dešiniajame krante. Jis yra strategiškai patogioje vietoje tarp dviejų į Dauguvą įtekančių upelių, didžiausias iš kurių vadinama Aškere. Statūs Aizkrauklės piliakalnio šlaitai užtikrino gerą jo apginamumą. Piliakalnio aikštelė yra 0,5 ha dydžio su 0,1 ha priešpiliu, 3 ha senoviniu miestu ir uostu. Jo vakarinėje pusėje stovėjo 100 metrų ilgio, 45–65 metrų pločio pagrindinė pilis, kurią nuo rytinėje pusėje esančio priešpilio atskyrė griovys. Priešpilio pietrytiniame gale išlikęs maždaug dviejų metrų storio gynybinis pylimas, o pilies pylimas buvęs maždaug keturių metrų aukščio. Piliakalno apylinkėse yra Aizkrauklės ir Lejasžagarų senkapiai, kur iš viso atidengta apie 100 kapaviečių, datuojamų X–XII a. 1980 metais kasinėję lyvių piliakalnį, archeologai atidengė senovinės mūrinės pilies sienos fragmentus. Aizkrauklės lyvių pilis pirmą kartą paminėta Henriko Latvio kronikos tekste apie lyvius ir lietuvius, užpuolusius Rygą 1204 metais. Tai buvęs toliausiai rytuose įrengtas lyvių uostas prie Dauguvos vandens kelio, toliau prasidėjo pakrikštytų sėlių ir latgalių žemės – Kuoknesė ir Jersika. Livonijos  kryžiaus karų metu 1205 metų vasarą kryžiuočiai sudegino Aizkrauklės pilį, privertė jos gyventojus priimti katalikų tikėjimą ir duoti įkaitų. Kalavijuočių ordinas magistro Veno laikais pastatė Aizkrauklės mūrinę pilį netoli nuo sudegintos lyvių pilies. Vis dėlto 1211 metų vasarą po vyskupo Alberto ir kryžiuočių susitarimo ordinas gavo visas Aizkrauklės pilies valdas ir trečdalį Salaspilio ir Duolės salos pilies valdų su žmonėmis, jų laukais, žvejybos vietomis, dalimis ir baudžiavomis. Iš kronikos žinoma, kad dar 1219 metais pilį valdė lyvių kunigaikštis Visvaldis. Apie 1229 metus prie jos įvyko Aizkrauklės mūšis tarp Žiemgalos kunigaikščio Viestardo ir Aizkrauklės pilies valdytojo Markvarto vadovaujamų kariaunų. 1279 metų kovo 5 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis su žiemgalių karių pulkais sumušė kryžiuočių pajėgas prie Aizkrauklės. Nuo 1252 iki 1478 metų Aizkrauklė buvo Livonijos ordino Aizkrauklės komturijos centras. Nėra tiksliai žinoma, kada netoli Karikstės žiočių Dauguvos upėje pastatyta naujoji Aizkrauklės pilis, kuri viename iš 1420 metų žemės panaikinimo dokumentų įvardyta ordino „Aizkrauklės namais“ (husz Ascheraden), kaip priešprieša senajai piliai (Olde borch).