2019 sausio 22 01:43 Antradienis
-5 °C, 1.5 m/s, sniegas
+370 41 523 110,
baltukelias@gmail.com
Vilniaus g. 213 - 77, Šiauliai

BALTŲ KELIAS

Keliaukime „Baltų keliu“!

Mes, latviai ir lietuviai, didžiuodamiesi savo baltiškąja kilme, turime  geriau pažinti, išsaugoti ir skleisti  savo istoriją bei kultūrą, kurioje slypi mūsų praeitis, mūsų pradžia. Norite prisiliesti prie savo šaknų,  – keliaukite laiku ir erdve, važiuokite bei eikite protėvių takais. “Baltų kelias“ kviečia aplankyti unikalius gamtos bei kultūros objektus, išskirtinius paminklus bei įdomias vietas, dalyvauti šiandienos amatininkų siūlomose edukacijose, sužinoti viliojančias virtuvės paslaptis.

Baltai priklauso senajai indoeuropiečių tautų grupei, gyvenusiai paleolito pabaigoje, kuri šiuo metu kalba latvių ir lietuvių kalbomis. Baltų gentys – žiemgaliai, kuršiai, sėliai – buvo panašios vienos į kitą, bet tuo pačiu ir unikalios, kurios vėliau susijungė ir tapo latvių ir lietuvių tautomis.

Maršrutas „Baltų kelias“ yra 2145 km ilgio, sujungtas tarsi iš kelių netaisyklingų „kilpų“ ar besidriekiančių juostų, apimančių Kuršių (~ 790 km), Žiemgalių (~ 620 km) ir Sėlių (~ 735 km) gyventas teritorijas tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Kuršiai gyveno Lietuvos šiaurės vakarų, šiandieninės Klaipėdos ir Palangos apylinkėse, į vakarus nuo Kuržemės iki Ventos žiočių Baltijos jūroje. Ši gentis vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste bei žvejyba.  Kuršiai  buvo žinomi kaip sumani ir drąsi jūrų gentis, mokanti statyti gerus laivus. Jie buvo narsūs kariautojai bei prekybininkai.

Žiemgaliai gyveno šiuolaikinės Latvijos viduryje – Žiemgalos lygumoje – ir šiaurinėje Lietuvoje. Tai buvo viena iš labiausiai žemdirbystę išmanančių genčių, kuri ilgiausiai tarp Latvijos teritorijoje gyvenančių tautų priešinosi prieš kryžiuočius ir krikščionybę. Žiemgaliai buvo ne tik puikūs žemdirbiai, jei taip pat vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba.

Sėlių žemės plyti šiuolaikinės Latvijos pietrytinėje dalyje ir šiaurės rytų Lietuvoje. Sėliai vertėsi žemdirbyste, nes žemės buvo ir yra turtingos, čia gausu gražių kraštovaizdžių, įspūdingų piliakalnių.

Daugiau nei 110 turizmo objektų – tai galimybė iš arčiau pažvelgti į šių genčių istorija istoriją, kultūrą bei tradicijas.

Į maršrutus įtraukti piliakalniai kviečia mėgautis mūsų kraštovaizdžiu, o daugelyje vietų įrengti pėsčiųjų takai, poilsio vietos ir apžvalgos aikštelės.

Baltų religija, tikėjimai, pasaulėžiūra iki šiol atsispindi kraštovaizdyje, matomi muziejų ekspozicijose, simboliuose ir kitur. Todėl maršrutai taip pat „eina“ per baltų kulto vietas: šaltinius, medžius, miškus, ežerus, apie kurių prasmę byloja išlikę padavimai, sakmės ir kitas kultūrinis paveldas.

Šiuo metu muziejuose saugomi kuršių, žiemgalių ir sėlių gyvenimo archeologiniai reliktai, o interaktyvios ir inovatyvios ekspozicijos, parodos, edukacija įdomiai nukelia į praeitį. Amatų centrai ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės supažindina su senaisiais amatais ir kviečia patiems tęsti baltų tradiciją ar įsigyti suvenyrų.

Pažintis su Baltų kultūra – tai vaikščiojimas gamtos takais, istorinių vietų lankymas, tai atradimas ir mėgavimasis kulinarinio paveldo potyriais: paragauti pačių keptos duonos, džiovintos žuvies, alaus, medaus ir kitų vietinių kaimo gėrybių. Visa tai galima patirti „Baltų kelyje“.

Maršrutui „Baltų kelias” yra parengtas žemėlapis, kuris padės surasti lankytinas vietas. Žemėlapyje yra pateikti aštuoni teminiai maršrutai.

 

Kuršių kovotojai. Pajauskite kuršių jėgą!

Kuršių kulto vietos. Pajauskite kuršių šventumą!

Galinga ir turtinga Žiemgala – pažink žiemgalius!

Kelionė po senųjų sėlių žemę.

Laimės, meilės ir išminties kelias.

Ieškant tautos atminties.

Didysis Lietuvos istorijos pasakojimas.

Šventosios ugnies kelias.

Vietovė:
Šilalės kaimas, Mosėdžio seniūnija, Skuodo r.
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:

Šilalės ąžuolyno šventvietė

Laikas objekte, trukmė:
Trumpas aprašas:

Šilalės ąžuolyno šventvietė. 1426 m. ir 1523 m. rašytiniuose šaltiniuose minima kulto vieta prie Mosėdžio mūsų dienomis tapatinama su Šilalės ąžuolu ir Didžiuoju akmeniu. Akmenį su įdubimu 1970 m. rado ir ištyrinėjo archeologai. Tyrinėjimų metu buvo išaiškinta, kad ši vieta buvo naudojama ilgą laiką. Kuršiams ir didelei daliai kitų baltų tautų būdingos tokios vietos, kur ant akmenų susirenka ypatingas vanduo – pirmojo sniego, ryto rasos. Šalia tokių akmenų būdavo kuriama šventoji ugnis. Gyvuoja padavimas, kad abiejų tokių stichijų – vandens ir ugnies – derinys yra dangaus dievybė Perkūnas, kuris rūpinasi geru derliumi ir turtais.

Vietovė:
Salantų gatvė 2, Mosėdis, Skuodo r.
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:

Vaclovo Into akmenų muziejus

Laikas objekte, trukmė:
Trumpas aprašas:

Vaclovo Into akmenų muziejuje galima sužinoti apie ledynmečio Baltijos jūros rytinės pakrantės istoriją ir lauko akmenų atsiradimą, apie kuršių gyvenimo būdą, priderintą prie rūsčių gamtos sąlygų – jiems teko įdirbti akmenuotą dirvožemį. Čia surinkti akmenys papasakos apie kuršių mitologiją, jų šventąsias vietas.

Vietovė:
Apuolės kaimas, Aleksandrijos sen., Skuodo r.
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:

Apuolės piliakalnis

Laikas objekte, trukmė:
Trumpas aprašas:

Apuolės piliakalnis – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė Lietuvoje, kur kažkada buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. 9 šimtmetyje Apuolėje buvo Ceklio žemės politinis, karinis ir ekonominis centras. Lietuvos ir Švedijos archeologai Apuolės piliakalnyje rado ne tik vertingų istorinių paliudijimų, bet ir unikalų ąžuolinį šulinio rentinį. Rimberto kronikoje aprašytos nuožmios 853–854 metų kuršių kovos su vikingais prie Apuolės pilies, kai, atrėmę danų puolimą, pilies gyventojai buvo priversti pasiduoti Švedijos karaliui Olafui, atiduoti jam daug ginklų, aukso ir sidabro. Visa tai galima pamatyti kasmetiniame istorinių rekonstrukcijų festivalyje 9 šimtmečio stiliumi, kuriame dalyvauja ir amatininkai, ir muzikantai.

Vietovė:
Bičių takas 3, Paplatelės kaimas, Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės r.
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:

Žemaitijos nacionalinio parko ūkis „Saulės slėnis“. siūlo pažintinę programą „Pirties ir gamtos draugystė“.

Laikas objekte, trukmė:
Trumpas aprašas:

Žemaitijos nacionalinio parko ūkis „Saulės slėnis“ siūlo pažintinę programą „Pirties ir gamtos draugystė“. Dalyvaujant šioje programoje galima susipažinti su senųjų baltų pirčių kultūra, pirčių reikšme ir vaidmeniu senuosiuose kulto ritualuose, susijusiuose su dievaite Laima, su pirčių statybų architektūra, pirčių paplitimu Europoje ir visame pasaulyje.

Vietovė:
Platelių ir Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės r.
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:

Platelių ežeras yra didžiausias ir gražiausias kuršių Ceklio žemės ežeras. Jame yra 7 salos, ežero gylis siekia 46 metrus. Senieji Platelių ežero salų pavadinimai, legendos ir padavimai apie ežerą leidžia tvirtinti, kad senovėje ežeras buvo laikomas šventa vieta ir jam buvo aukojamos aukos. Ežero dievybe buvo laikoma kumelė, kurios niekas negalėjo apjodyti. Kumelė ganėsi viename iš šių pusiasalių – Kreiviškių ar Auksalės, pastarasis taip pat buvo laikomas šventa vieta. Ežero pakrantėje yra du seni kuršių piliakalniai. Ąžuolų sala kažkada buvo gyvenama, o Pilies saloje anksčiau buvusi mūro pilis, kurią su sausuma jungė maždaug 300 metrų ilgio tiltas. Mūsų dienomis Platelių sodyboje galima apžiūrėti Žemaitijos nacionalinio parko ekspoziciją, o ant ežero kranto pažaisti tradicinį ripkos žaidimą.

Laikas objekte, trukmė:
Vietovė:
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:
Laikas objekte, trukmė:
Vietovė:
Kelionės laikas, atstumas:
Rodomi objektai:
Laikas objekte, trukmė:
Tai yra tinklapio BETA versija – jei radote klaidų ar netikslumų, praneškite mums el. pašto adresu baltukelias@gmail.com
Accessibility