2018 November 14 22:24 Wednesday
6 °C, 3.6 m/s, debesuota su pragiedruliais
+370 41 523 110
baltukelias@gmail.com
Vilniaus g. 213 - 77, Šiauliai

About us

 

ŠIAULIŲ TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS

Tai biudžetinė įstaiga, kuri stiprina Šiaulių miesto ir regiono ekonominę, sociokultūrinę, rekreacinę gerovę per turizmo informacijos skleidimą (skatinimą) ir vietos rinkodarą, formuoja turistinį miesto įvaizdį ir tarptautinį jo žinomumą. Taip pat renka, kaupia ir turistams bei Šiaulių miesto svečiams teikia informaciją apie teikiamas turizmo paslaugas, lankytinas Šiaulių vietoves ir objektus, skleidžia informaciją apie Šiaulius mieste, regione, šalyje, užsienyje, plėtoja turizmo sektorių, rengia gidų kursus, nuomoja dviračius, rūpinasi turizmo paslaugų reklama, organizuoja turizmą propaguojančius renginius, ekskursijas, prekiauja suvenyrais ir liaudies amatų gaminiais. Įstaigos veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. Šiaulių TIC svečiams ir miesto gyventojams teikia informaciją apie Šiaulių ir Šiaulių regiono istoriją, lankytinas vietas, vykstančius renginius, turizmo paslaugas bei galimybes. Taip pat organizuoja miesto renginius ir vykdo įvairius komunikacinius projektus, susijusius su Šiaulių miesto įvaizdžio stiprinimu, vietinių gyventojų tapatumo skatinimu ir turistų srautų didinimu.

TARPTAUTINIO KULTŪROS TURIZMO KELIO

„BALTŲ KELIAS“ LLI-187

KONCEPCIJA

  Baltų kultūros kelio koncepcija kuriama laikantis Kultūros kelio sampratos, kurią apibrėžia Europos Tarybos ministrų komitetas (2010):

  • Kultūros kelias – tai paveldo ir turizmo sferų bendros veiklos kultūrinis, šviečiamasis projektas, siekiantis parengti ir populiarinti maršrutą (maršrutus), pagrįstą istorine teritorija, kultūrine koncepcija, tarptautiniu mastu svarbiais duomenimis ar reiškiniais, reikšmingas siekiant bendrųjų Europos vertybių supratimo ir pagarbos joms.
  • Kultūros kelio operatorius – įregistruotas juridinis asmuo (organizacija, organizacijų grupė) ar visuomeninė organizacija Europos Tarybai priklausančioje šalyje (vienoje ar keliose), kuri užtikrina Kultūros kelio funkcionavimo teisėtumą, vadybinę, finansinę ir moralinę atsakomybę bei atstovauja jam Europos Taryboje.

Baltų kultūros kelio koncepcijoje atsižvelgiama į: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos siekinį išryškinti nacionalinių kultūros kelių idėjų galimybes ir atrinkti projektus su istoriniu pagrindimu ir taikomojo pobūdžio tyrimais, kuriuos galima būtų plėtoti ateityje ir kuriais siekiama sudaryti sąlygas kultūros srityje veikiančių juridinių asmenų tarpregioniniam ir/ar tarptautiniam mobilumui, vystant kultūrinį turizmą, išsaugoti ir aktualizuoti regionų kultūros paveldą ar kultūrinius renginius, stiprinant vietos kultūrinę savastį. Nacionalinės turizmo plėtros 2014–2020 metų programos nuostatas, kad esminė valstybės ir savivaldybių funkcija yra stiprinti kultūrinio turizmo produktų kompleksiškumą ir konkurencingumą. Norint sėkmingai pristatyti ir propaguoto kultūrinio turizmo produktus, siektina prisijungti prie europinių kultūrinio turizmo kelių ar parengti teminius kultūrinio turizmo maršrutus, turizmui pritaikyti išskirtinius objektus. Europos Tarybos Kultūros kelių programą, kuria siekiama įvairiapusiškai atskleisti Europos kultūrinį identitetą, stiprinant kultūrinį turizmą ir kultūrinį bendradarbiavimą. Kultūros paveldo objektų įjungimu į Kultūros kelius siekiama geresnio paveldo apsaugos ir vystymo.   BALTŲ KELIAS – tai: –     tarptautinis kultūros kelias, apimantis istorines baltų gyvenamąsias teritorijas (Lietuva, Latvija, Rusija, Baltarusija, Lenkija); –     moksliniais (tarpdisciplininiais, taikomaisiais, humanitariniais, socialiniais, ekonominiais, vadybos ir kt.) tyrimais grindžiamas; –     sudarantis sąlygas kultūros srityje veikiančių juridinių asmenų tarpregioniniam ir/ar tarptautiniam mobilumui, vystantis kultūrinį turizmą; –     saugantis ir aktualizuojantis baltiškąją savastį, nacionalinį ir regionų kultūros paveldą, įvairaus pobūdžio kultūrinius veiksmus/procesus/veiklas (renginius), stiprinantis vietos savastį; –     skatinantis kultūrinį turizmą: baltų kultūrinės aplinkos pažinimą, kraštovaizdį, praeities ir dabarties vaizduojamuosius ir scenos menus, istorinį baltų ir dabarties baltų (etninį) gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius, kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus; –     kuriantis ir įtraukiantis baltų istorinį ir kultūrinį paveldą, įvairius kultūrinius išteklius (festivalius, šventes, parodas, plenerus, kūrybines stovyklas, muges ir kt.), aktualizuojančius baltiškąją savastį; –     suburiantis savivaldybių, biudžetinių (kultūros, mokslo, švietimo, sporto ir kt.) įstaigų, nevyriausybinių organizacijų (bendruomenių, vietos veiklos grupių, marketingo, komunikacijos ir kt.), turizmo segmentų (turizmo departamentas, Lietuvos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija, TIC asociacija ir kt.), apgyvendinimo ir maitinimo (kaimo turizmo, viešbučių ir restoranų ir kt.), kitus verslo segmentus (maisto, rekreacijos ir kt.) bei kitų sričių partnerių tinklą Lietuvoje bei užsienio šalyse; –     veikiantys kultūros, kultūrinio turizmo maršrutai (apžvalginiai, teminiai, gamtos ir kt.), siūlantys įvairias kultūros, laisvalaikio leidimo formas ir būdus; –     funkcionuojanti aktyvi komunikacija, viešinimas (veikianti internetinė svetainė, socialiniai tinklai ir kt.); –     „Baltų kelią“ reprezentuojantys gaminiai, produktai, paslaugos ir kt.   Asociacija „Baltų centras“ formuoja ir koordinuoja kultūros kelią „Baltų kelias“ bendradarbiavimo ir partnerystės principais.    Baltų kultūros kelio koncepcija remiasi nuostata, kad Baltų kultūros kelio funkcionalumą užtikrina kūrėjų/vykdytojų ir dalyvių bendra veikla:

  • Veikiantieji nariai – savivaldybės; jų teritorijoje veikiančios kultūros, turizmo, visuomeninės įstaigos, įmonės ir organizacijos; „Baltų kelio“ kultūros ir turizmo išteklių turėtojai bei paslaugų teikėjai.
  • Partneriai – Lietuvos ir Latvijos valstybinės institucijos, finansiniai ir informaciniai rėmėjai,

„Baltų kelio“ veiklos strateginio planavimo sritys:

  • baltiškosios kilmės ištekliai, jų raida ir įvairovė, fizinė ir socialinė aplinka, infrastruktūra, patogumai ir paslaugos, įvaizdis ir kiti susiję reiškiniai bei duomenys;
  • baltiškosios kilmės išteklių aplinkoje esantys kiti reikšmingi (vertingi, patrauklūs) ištekliai; materialieji objektai ir nematerialieji ištekliai, kultūros reiškiniai (tradicijos, renginiai ir kt.); jų prigimtis, būklė, funkcionavimas, infrastruktūra;
  • baltiškosios kilmės išteklių (jų turinio, susijusių reiškinių) apsaugos reglamentavimas, naudojimo apribojimai, išteklių eksponavimo ir paslaugų kokybės standartai, administravimo, vadybos, rėmimo subjektai (sistemos), specialieji ženklai, esami produktai (komerciniai, šviečiamieji), finansavimas ir kt.

Iš Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programos Lietuvos materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas unikalus ir gausus, tačiau jis patraukliai nepristatytas užsienio ir vietos turistams, trūksta kompleksinių priemonių, kurios apimtų daugiau nei vieną kultūros paveldo objektą ar reiškinį, sukurtų paveldo turiniui pridėtinę vertę. Lietuva per mažai naudojasi galimybėmis, kurių galėtų suteikti dalyvavimas tarptautinėse kultūros kelių programose, – pirmiausia tose, kurios sertifikuotos ar siekia būti sertifikuotos Europos kultūros kelių instituto (angl. European Institute of Cultural Routes): Lietuvos dalyvavimas tokiose tarptautinėse programose didintų kitų Europos valstybių gyventojų susidomėjimą mūsų šalimi, gerintų Lietuvos kaip turistinės valstybės įvaizdį. Patraukliai pristatytos kultūros kelių programos skatintų ir vidaus turizmą: atradę įvairių regionų kultūrinių bendrumų, Lietuvos gyventojai labiau norėtų aplankyti ir pažinti kultūros paveldo objektus ir reiškinius. Kultūros kelių programos turėtų pridėtinę vertę ir kaip edukacinės priemonės, įdomiai pristatančios Lietuvos istoriją ir kultūrą moksleiviams, skatinančios pilietiškumą ir domėjimąsi savo šalimi. Nustačius temas, siejančias Lietuvos kultūros paveldo objektus ir reiškinius tarpusavyje ir su užsienyje esančiais kultūros paveldo objektais, bus parengtos turistinės kultūros kelių programos, kurios, pasitelkus rinkodaros bendroves, bus pristatytos Lietuvoje ir užsienyje. Atsižvelgiant į didėjančią kultūrinio turizmo paklausą ir Lietuvos turistinius išteklius, tikslinga propaguoti kelias valstybes jungiančius kultūrinio turizmo produktus, turistinius kelius, skatinti turizmo sektoriuje regioninę (Baltijos) klasterizaciją ir bendrai pristatyti Baltijos regiono turizmo galimybes atvykstamosiose, o ypač – perspektyvinėse, rinkose (Kinijoje, JAV, Japonijoje). Tikslinga siekti narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos ir pasaulio organizacijomis – Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija, Europos kelionių komisija ir kitomis.   Darnaus vystymosi strategija grindžiama idėja, kad dabartinė karta savo veiksmais turi užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę sau ir ateinančioms kartoms, todėl darnaus vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai privalo derėti su visų suinteresuotųjų šalių interesais: vietinių gyventojų, vietinių bendruomenių, lankytojų, pramonės ir vyriausybės. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pažymima, jog valstybė numato skirti pakankamai lėšų materialinių kultūros vertybių saugojimui ir tvarkymui. Projekto „Baltų kelias“ įgyvendinimas svariai prisidės prie vieno iš esminių darnaus vystymosi principų – vertingo kultūros ir istorinio paveldo atgaivinimo ir išsaugojimo ateities kartoms. Turizmas šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių industrijų, o turizmo paslaugos tampa reikšmingu pajamų šaltinių daugelyje šalių. Kita vertus, turizmas, kaip ir bet kokia veikla, kelia grėsmę išteklų kokybei bei išsaugojimui, todėl orientacija į eko / aplinkai draugiškas turizmo formas tampa neišvengiama.  Lietuvoje yra daug ekologiniam turizmui tinkančių teritorijų ir objektų, todėl būtina aktyviau formuoti ekologinio turizmo paslaugų rinką, teikiant inovatyvias paslaugas ir pritraukiant asmenis, norinčius keliauti pėsčiomis, dviračiais, besidominčius gamtiniu ir kultūriniu paveldu. Skiriamosios ekologinio turizmo charakteristikos: mažinamas poveikis aplinkai, gerbiama vietinė kultūra, aktyvinama vietinių gyventojų veikla. Darnaus turizmo plėtra leidžia vietos gyventojai gauti naudos iš turizmo paslaugų teikimo, kartu išsaugomas vietos kultūrinis ir aplinkosauginis vientisumas, didinama ekologiškai jautrių teritorijų ir gamtinio paveldo apsauga.   „Baltų kelio“ veikla planuojama laikantis principų:

  • Prieinamumas ir supratimas. Kultūros paveldo interpretavimo paskirtis – padėti suprasti kultūros paveldo vietovių vertę, skatinti visuomenę suvokti, jog jas reikia saugoti ir įsitraukti į tokią veiklą.
  • Informacijos šaltiniai. Interpretuojamo ir įvairiems visuomenės sluoksniams pristatomo kultūros paveldo reikšmė, nustatoma remiantis moksliniais, taikomaisiais tyrimais arba gyva kultūrine tradicija, turi būti aiškiai apibrėžta ir kruopščiai dokumentuojama.
  • Dėmesys aplinkai ir kontekstui. Kultūros paveldo interpretavimas ir pristatymas turėtų skatinti materialiųjų ir nematerialiųjų kultūros paveldo vietovių verčių apsaugą jų natūralioje aplinkoje, kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose.
  • Autentiškumo išsaugojimas. Pagarba kultūros vietovių autentiškumui reiškiama atskleidžiant jų istorinio audinio reikšmę ir kultūrines vertybes, saugojant jas nuo neigiamo ardančios interpretuojamosios infrastruktūros poveikio, lankytojų spaudimo, netikslaus arba nepriimtino interpretavimo.
  • Tvarumo principas. Kultūros paveldo interpretavimas ir pristatymas turi prisidėti prie tvarios kultūros paveldo vietovių apsaugos, skatinant visuomenės supratimą ir dalyvavimą apsaugos darbuose, užtikrinant ilgalaikę interpretuojamosios infrastruktūros priežiūrą ir nuolatos tikrinant interpretacijų turinį.

Baltų kultūros kelias. Strateginiai tikslai  

  1. Atlikti Baltų kultūros kelio zonoje esančių kultūros ir turizmo išteklių bei jų kompleksų tyrimus, gautais duomenimis pagrindžiant susijusios tematikos ir turinio įdomybių, paslaugų, infrastruktūros parengimą.

Tikslo siekiama laikantis tokių veiklos krypčių ir suplanuojant atitinkamas priemones:

  • Kultūrinio turizmo (paslaugų ir įdomybių) Baltų kultūros kelio zonoje koncepcijos parengimas.
  • Teritorijos ir objektų pasiekiamumo, prieinamumo, socialinės aplinkos tyrimas.
  • Teritorijos ir objektų administravimo prielaidų tyrimas (administracinės aplinkos tyrimas).
  • Objektų visumos, atrinktųjų objektų būklės ir infrastruktūros vertinimas.
  • Teritorijos ir objektų panaudojimo (eksponavimo, pateikimo) kultūrinio turizmo reikmėms prielaidų tyrimas.
  • Kultūrinio turizmo paslaugų ir įdomybių asortimento formavimas: ekspozicijos, renginiai, muziejai, demonstravimas, šventės, ekskursijos, apgyvendinimas, maitinimas, pervežimas ir kt.
  • Kultūros kelio produktų administravimo modelių kūrimas.

 

  1. Suplanuoti Baltų kultūros kelią, kuris driektųsi per Lietuvą, Latviją, Baltarusiją, Rusiją, Lenkiją, jungdamas baltų kultūros ir gamtos objektus, išreiškiančius materialųjį ir nematerialųjį paveldą, įtraukiant įvairių sričių specialistus, bendruomenes ir institucijas vardan baltų paveldo išsaugojimo ir populiarinimo.

Tikslo siekiama laikantis tokių veiklos krypčių ir suplanuojant atitinkamas priemones:

  • Vietiniam ir tarptautiniam turizmui reikšmingų kultūros objektų baltų genčių regionuose atranka.
  • Objektų pasų sudarymas, mokslinės-metodinės bibliotekos (šaltinių) suformavimas.
  • Teminių ir apžvalginių ekskursijų maršrutų sudarymas, remiantis tyrimų duomenimis, mokslinėmis rekomendacijomis dėl:
  • objektų prigimties: karyba, prekyba; baltų kasdienybė, buitis, kasdieniai darbai; šeimos tradicijos, kulinarinis paveldas; liaudies menas, tautodailė, amatai, ornamentika; sodybų ir kaimo architektūra; šventės, amatų dienos, tradicinės kalendorinės šventės; folkloras, kalba; ir kt.
  • tematikos (turinio): Baltų kultūros kelio teritorijai būdingos šiuolaikinės kultūros tendencijos, miesto šventės, festivaliai, plenerai, literatūros ir kitų kultūros sričių reiškiniai (premijos ir kt.); gyvenvietės, pastatai, įtvirtinimai; spalvotoji metalurgija ir juvelyrika; pasaulėžiūra; baltų menas; ir kt.
  • geografinių, etninių ir administracinių teritorijų: Lietuva – Latvija, Lietuva – Baltarusija, Lietuva – Lenkija, Lietuva – Rusija; aukštaičiai, jotvingiai, kuršiai, latgaliai, lietuviai, prūsai, sėliai, skalviai, žemaičiai, žemgaliai; ir kt.
  • infrastruktūros, pasiekiamumo, ženklinimo ir kt.
  • Baltų kultūros kelio zonoje sukurtų kultūrinio turizmo produktų (ekskursijos, paslaugos, įdomybės, informavimo priemonės ir kt.) pristatymas visuomenei.

 

  1. Sudaryti sąlygas kultūros srityje veikiančių juridinių asmenų tarpregioniniam bendradarbiavimui, plėtojant kultūrinį turizmą, išsaugant ir aktualizuojant baltų istorinių bei etnografinių regionų kultūros paveldą ir kultūrinius renginius, stiprinant vietos kultūrinę savastį.

Tikslo siekiama laikantis tokių veiklos krypčių ir suplanuojant atitinkamas priemones:

  • Socialiai atsakingas požiūris į su kultūros paveldu pagrįstą turizmą.
  • Atsakingas kultūros ir turizmo sektorių bendradarbiavimas užtikrinant efektyvų kultūros paveldo valdymą ir priežiūrą panaudojant šias vertybes turizmui.
  • Įvaizdžio formavimas tarptautiniu mastu.
  • Ekonominis ir socialinis poveikis regionui.
  • Politinė parama baltų paveldo vadybai ir apsaugai.

 

  1. Užtikrinti Baltų kultūros kelio funkcionavimą, koordinuojant susijusių organizacijų veiklą, sukuriant ir palaikant rėmimo uždavinius – informuoti, įtikinti, priminti – įgyvendinančią informacinės sklaidos sistemą.

Tikslo siekiama laikantis tokių veiklos krypčių ir suplanuojant atitinkamas priemones:

  • Informacinės infrastruktūros sukūrimas (ekspozicijos ir parodos, brošiūros, socialiniai tinklai, mobilusis ryšys ir pan.).
  • Rėmimo priemonių, užtikrinančių vartotojų informavimą apie Baltų kultūros kelio pranašumą, pažintines, kultūrines, turistines galimybes ir palaikančių nuolatinį susidomėjimą parengimas.
  • Produktus ir paslaugas palaikančių naujų idėjų paieška kitų zonoje veikiančių kultūrinių-turistinių projektų veikloje (turinyje).
  • Rėmimo veiksmų (pardavimų skatinimas, reklama, populiarinimas ir kt.) finansavimas (kultūros ir turizmo rėmimo fondai, investiciniai projektai, rėmėjai, biudžetiniai asignavimai ir kt.).
  • Informacijos (duomenų) sandaros, valdymo, prieinamumo, pateikimo (pardavimo) formų, priemonių, vietų parengimas, interaktyvios aplinkos ir priemonių (svetainės, informaciniai portalai ir kt.) sukūrimas.

 

  1. Užtikrinti darnaus vystymosi filosofijos įgyvendinimą, formuojant aukštesnės gyvenimo kokybės aplinką dabartinėje visuomenėje ir ateities kartų perspektyvoje.
  • Projekto veiklų įgyvendinimas, priimami sprendimai ir planuojami rezultatai paremti ekonominių, ekologinių ir socialinių faktorių sinerginiu efektu.

 

  1. Generuoti turistų srautus projekto įgyvendinimo teritorijoje, didinant baltų kultūros žinomumą ir turistinį pritaikomumą, sukuriant tarpvalstybinį maršrutą „Baltų kelias“, vadovaujantis darnaus turizmo vystymo principais ir integruojant „Baltų kelią“ į Europos kultūros turizmo kelių žemėlapį.
  • Naujų, vietinio ir tarptautinio turizmo skatinimui skirtų, turistinės traukos objektų, paremtų pažangiais, inovatyviais technologiniais sprendimais, sukūrimas projekto įgyvendinimo teritorijoje.
Tai yra tinklapio BETA versija – jei radote klaidų ar netikslumų, praneškite mums el. pašto adresu baltukelias@gmail.com
Accessibility